Augintojų atsiliepimai
Judita apie burmilas, kurių jau dvi: 5,5 mėn. auksinė Orlytė ir 2 metų sidabrinis latvis Clif; 2016-03-13
|
Į klausimą, kaip įsigijo pirmąją burmilą ir kaip sugalvojo įsigyt antrąją, Judita atsakė:
"Ieškojom pagal charakterį ir išvaizdą. Kad mažiems vaikams tiktų augt kartu namuose. Taip ir atsirado mūsų namuose Burmila, ir nepamilti jų neįmanoma. Nuostabaus intelekto gyvūnas! :) "Jei tektų dar kartą rinktis šeimos draugą, tai dar ir dar kartą pasirinktume tik Burmilą! :) "
|
Monika pasakoja apie Nindziuką, 6 mėn., 2015-11-15
Pamatysit, koks jis jau išaugęs :) Miega vis dar pas mus lovoje ir dažniausiai tarp pagalvių :D Labai jau meilus jis pas mus :) Ryte tai jei mato, kad akį pramerkei arba sujudėjai, tai kaip šuniukas žadina, tik "katiniškai": pradeda murkt, pakalbina, laižo veidą, akis :D ir vaikšto aplink, kiša galvą po ranka arba prie veido, kad tik jį paglostytum ir dėmesio parodytum :D Dabar, kai dažnai būnu namie, nes daug rašto darbų turiu pasidaryt, tai dirbant su kompu visad ant kelių susiraito :) Žaisliukai geriausi tai ne nupirkti, skirti katėms, o vis kokie šiaudiniai šniūreliai gėlėms surišti ar dar kas panašaus :D
Visi, kas į svečius ateina, jam draugai, visi gali imti ant rankų, kad tik glostytų ar pakasytų ;) Net pats ateina prie žmonių. Nesu aš mačius niekur tokio katino, Kartais kaip žmogus elgiasi ir viską supranta :) |
|
Rasa pasakoja apie Aprytę, kuri į naujus namus iškeliavo beveik 5 metų, "išleista į pensiją", 2,5 sav. naujuose namuose, 2015-01-15
Laba diena,
Na va, po ilgų dvejonių nusprendėme pasilikti Jūsų (dabar jau mūsų :)) Aprytę. Alergizuoja ji truputį mūsų vaiką, bet pagalvojome, gal jam suveiks kaip ''alergenų injekcija'', žodžiu, gal pripras po truputį ir išaugs iš to. Nes Aprytė tai tikrai nuostabi katė (dėl to ir nusprendėm ''kankinti'' vaiką :) Prie mūsų jau priprato, o vyrą, kaip mes juokiamės, įsimylėjo. kai grįžta iš darbo, ateina pasitikti jo, su juo eina miegoti :) Ryte, aš keliuosi anksčiau, tai ji sėdi jam prie pat veido ir laukia, kol pabus :) Ir meilumas, neišpasakytas. Kaip vyras juokiasi - per daug meili :) Žodžiu, tobula katė. Sūnaus dar prisibijo, nes jis labai garsus :) O jis negali atsižavėti, kaip čia mūsų katytė pati gražiausia. Tai vat tiek naujienų. Ačiū už fainuolę :) Geros dienos, Rasa |
Rita pasakoja apie mergytę Grasiellą, Vilnius, 2014-04-10
Sveiki,
iškart noriu papasakot apie Grasiellytę:) Kelionė į Vilnių buvo tikrai lengva - katytė tik kelis kartus kniauktelėjo, vėliau ramiai sėdėjo ir kažką stebėjo:) Kai namuose išleidom iš bokso, pradžioj nedrąsiai atsisėdo po kėde, bet labai greitai išsidrąsino, apėjo virtuvę, visus kambarius. Labai nustebau, kad kai ją glostau, ji tiesiog "kaifuoja", atsigulusi ant nugaros pradeda garsiai murkti... Žinokit, "užkaifavau" ir aš, nes mūsų senoji katė gyvenime taip nesileistų glostoma - labai greitai parodytų nagučius ir dantukus :) Kai iš mokyklos grįžo dukra, Grasiella apskritai labai nesureagavo:) Priėmė jau kaip savą. Ir labai labai gražiai žaidė su pele:) Tik visai nesenai (apie 17 val.) patogiai įsitaisė ant lovos ir primigo...
Labai Jums ačiū:)
Rita
iškart noriu papasakot apie Grasiellytę:) Kelionė į Vilnių buvo tikrai lengva - katytė tik kelis kartus kniauktelėjo, vėliau ramiai sėdėjo ir kažką stebėjo:) Kai namuose išleidom iš bokso, pradžioj nedrąsiai atsisėdo po kėde, bet labai greitai išsidrąsino, apėjo virtuvę, visus kambarius. Labai nustebau, kad kai ją glostau, ji tiesiog "kaifuoja", atsigulusi ant nugaros pradeda garsiai murkti... Žinokit, "užkaifavau" ir aš, nes mūsų senoji katė gyvenime taip nesileistų glostoma - labai greitai parodytų nagučius ir dantukus :) Kai iš mokyklos grįžo dukra, Grasiella apskritai labai nesureagavo:) Priėmė jau kaip savą. Ir labai labai gražiai žaidė su pele:) Tik visai nesenai (apie 17 val.) patogiai įsitaisė ant lovos ir primigo...
Labai Jums ačiū:)
Rita
Irma pasakoja apie burmiliukę Quarralia, Vilnius, 2010-11-01:
Pas mus ji atsirado atsitiktinai, iš tikro ieškojom bengalų veislės kačiuko, tigrinio, bet šiuo metu Lietuvoje yra tik marmuriniai, o tigriniai bus tik pavasarį, maždaug kovo mėn. Žodžiu, pagalvojom - neištversim :) ir, beieškant Latvijos tinklapiuose, vyrui užkliuvo burmilų veislė, pradėjom ieškoti daugiau info, ir ta viena frazė "šuniukas katės kailyje" mus pavergė. Susiradom ponią Eleną per skelbimą, parašėme laišką, susirašėme ir nuvažiavome, vat taip pas mus atsirado Quarralia.
Kai važiavome rinktis kačiuko, matėme ir geltonai rudą kačiuką, bet jei tos spalvos kačiukas būtų pasirinkęs mus, nes taip sako ponia Elena, kad kačiukai renkasi šeimininkus, mes būtume paėmę jį, bet mus pasirinko šviesi katytė, tuo metu buvusi beveik balta, dabar truputį patamsėjo/papilkėjo, na, tokia švelniai sidabrinė, gal dar patamsės. Jai lapkričio 7 dieną bus 5 mėnesiai. Reikšmės spalvai neteikėm, tik norėjom linksmo, mielo šeimos nario, ir kai važiavom rinktis, buvom linkę imti berniuką, bet taip jau gavosi, kad mus pasirinko katytė :)
Pas mus ji tik savaitė laiko, jau antra eina, mes ją labai mylim, ji be proto meili, smalsi, lyginant su mūsų persiuke - tai juoda ir balta, visiškos priešingybės. Persiukė tinginukė, burmiliukė aktyvi. Persiukė ant rankų nemėgsta būti, burmiliukė pati prašosi, kad paimtum ant rankų. Persiukė žaidžia su saulės zuikučiais ir kitų žaislų nepripažįsta, burmiliukė žaidžia su bet kuo, ką tik galima pritaikyti žaidimui. Dėl mitybos ta pati istorija, persiukė praktiškai valgo tik sausą maistą, jokių skanėstų, pastų nuo plaukų ar vitaminų nevalgo, burmiliukė valgo viską, ta prasme, varškę su pienuku, virtą mėsytę, konservus, sausą maistą, vitaminus, skanėstus.
Pagarbiai,
Irma
P.S. Kartais su vyru galvojame, ar draugai nepagalvos, kad mums kvankt dėl katinų :))
Kai važiavome rinktis kačiuko, matėme ir geltonai rudą kačiuką, bet jei tos spalvos kačiukas būtų pasirinkęs mus, nes taip sako ponia Elena, kad kačiukai renkasi šeimininkus, mes būtume paėmę jį, bet mus pasirinko šviesi katytė, tuo metu buvusi beveik balta, dabar truputį patamsėjo/papilkėjo, na, tokia švelniai sidabrinė, gal dar patamsės. Jai lapkričio 7 dieną bus 5 mėnesiai. Reikšmės spalvai neteikėm, tik norėjom linksmo, mielo šeimos nario, ir kai važiavom rinktis, buvom linkę imti berniuką, bet taip jau gavosi, kad mus pasirinko katytė :)
Pas mus ji tik savaitė laiko, jau antra eina, mes ją labai mylim, ji be proto meili, smalsi, lyginant su mūsų persiuke - tai juoda ir balta, visiškos priešingybės. Persiukė tinginukė, burmiliukė aktyvi. Persiukė ant rankų nemėgsta būti, burmiliukė pati prašosi, kad paimtum ant rankų. Persiukė žaidžia su saulės zuikučiais ir kitų žaislų nepripažįsta, burmiliukė žaidžia su bet kuo, ką tik galima pritaikyti žaidimui. Dėl mitybos ta pati istorija, persiukė praktiškai valgo tik sausą maistą, jokių skanėstų, pastų nuo plaukų ar vitaminų nevalgo, burmiliukė valgo viską, ta prasme, varškę su pienuku, virtą mėsytę, konservus, sausą maistą, vitaminus, skanėstus.
Pagarbiai,
Irma
P.S. Kartais su vyru galvojame, ar draugai nepagalvos, kad mums kvankt dėl katinų :))
Asta pasakoja apie burmiliukę Apri, Kaunas, 2010-10-01:
Savo burmiliukės laukiau beveik metus. Tiksliau, apie planuojamą vadą sužinojome dar 2009 metų liepos mėnesį. Planai planais, o kačiukai gimė tik 2010 metų vasario pabaigoje. Aprytė pas mus atkeliavo tik birželio 20 dieną. praėjus savaitei po jos pirmosios parodos.
Nors daug bendravau su veisėjais, išstudijavau visus standartus, apibūdinimus, užsienio augintojų atsiliepimus, tikrai netikėjau, kad visos burmilai priskiriamos savybės gali būti tiesa. Oi, kaip klydau!!!
Mūsų burmytė ją, vos išleistą iš bokso, pabučiavo ir priėmė kaip savo vaiką, todėl Apri labai lengvai adaptavosi, nors jai ir nepatiko per didelis naujosios mamos rūpestingumas. Net ir dabar Apri vaikšto nugraužtais antakiais, nes rudoji mama ją nuolat prausia ir graužia visus "nereikalingus atsikišimus" :)
Nuo pat pirmos dienos pasireiškė burmiliškas smalsumas: ji turi dalyvauti visame kame, kas vyksta namuose. Ji ir spintose tvarką padeda daryti, ir rankas nusiplauti, ir valgį gaminti. Žiūrėk, padėjai atidarytą rankinuką, tuoj visi seni čekiai, popieriukai ar dildės bus iškastos ir išneštos :) Ji nuolatos vaikšto iš paskos ir prašo dėmesio, pageidautina, ir panešiot ant rankų. Vakare parodo, kur lova, ir būtinai įsitaiso po užklotu. Kai perkaista, miega šalia ant užkloto. Neretai nubundi, o Aprytė miega įsitaisiusi ant šono ar pilvo - nei apsisuksi, nei apsiversi. Jei sėdi, ji mielai įsitaiso ant kelių. Tikras šuniukas :) Žmogui ji iš tiesų teikia pirmenybę. Jei neturi laiko arba nekreipi į ją dėmesio, ji nuduria nosytę į grindis, atsigulusi vidury kambario, ir rodo, kokia nelaiminga... Na, iš bėdos tinka ir kita katė, bet tik iš bėdos, negavus dėmesio iš žmogaus...
Šiandien nė neabejoju, kad burmila gali pakerėti net didžiausius skeptikus kačių atžvilgiu :) Be to, ji kasdien gražėja :) Tikrai rekomenduoju burmilas kiekvienam, kuris dar neturėjo jokios katės, nes tai bus pati maloniausia patirtis su katėmis :)
Nors daug bendravau su veisėjais, išstudijavau visus standartus, apibūdinimus, užsienio augintojų atsiliepimus, tikrai netikėjau, kad visos burmilai priskiriamos savybės gali būti tiesa. Oi, kaip klydau!!!
Mūsų burmytė ją, vos išleistą iš bokso, pabučiavo ir priėmė kaip savo vaiką, todėl Apri labai lengvai adaptavosi, nors jai ir nepatiko per didelis naujosios mamos rūpestingumas. Net ir dabar Apri vaikšto nugraužtais antakiais, nes rudoji mama ją nuolat prausia ir graužia visus "nereikalingus atsikišimus" :)
Nuo pat pirmos dienos pasireiškė burmiliškas smalsumas: ji turi dalyvauti visame kame, kas vyksta namuose. Ji ir spintose tvarką padeda daryti, ir rankas nusiplauti, ir valgį gaminti. Žiūrėk, padėjai atidarytą rankinuką, tuoj visi seni čekiai, popieriukai ar dildės bus iškastos ir išneštos :) Ji nuolatos vaikšto iš paskos ir prašo dėmesio, pageidautina, ir panešiot ant rankų. Vakare parodo, kur lova, ir būtinai įsitaiso po užklotu. Kai perkaista, miega šalia ant užkloto. Neretai nubundi, o Aprytė miega įsitaisiusi ant šono ar pilvo - nei apsisuksi, nei apsiversi. Jei sėdi, ji mielai įsitaiso ant kelių. Tikras šuniukas :) Žmogui ji iš tiesų teikia pirmenybę. Jei neturi laiko arba nekreipi į ją dėmesio, ji nuduria nosytę į grindis, atsigulusi vidury kambario, ir rodo, kokia nelaiminga... Na, iš bėdos tinka ir kita katė, bet tik iš bėdos, negavus dėmesio iš žmogaus...
Šiandien nė neabejoju, kad burmila gali pakerėti net didžiausius skeptikus kačių atžvilgiu :) Be to, ji kasdien gražėja :) Tikrai rekomenduoju burmilas kiekvienam, kuris dar neturėjo jokios katės, nes tai bus pati maloniausia patirtis su katėmis :)