Auksinė ir ilgaplaukė burmilos: kas tai?
Internete ir parodose dažnai galima pamatyti įprastas žaliaakes sidabrines burmilas, tačiau ilgaplaukės ir auksinės burmilos vis dar tokios retos, kad žmonės neretai net nežino apie jų egzistavimą. Vis dėlto, jos yra neatskiriama burmilų veisimo dalis. Kodėl?
Auksinė poplaukio spalva ir ilgas plaukas yra recesyviniai požymiai. Tai reiškia, kad ilgaplaukį katiną sukergus su trumpaplauke kate visi kačiukai bus trumpaplaukiai. Jeigu trumpaplaukės katės kažkuris prosenelis buvo ilgaplaukis, yra tikimybė, kad tokia katė neša ilgo plauko geną, nors ir yra trumpaplaukė. Tokiu atveju, sukergus su ilgaplaukiu katinu gaunasi dalis kačiukų ilgaplaukių, o dalis trumpaplaukių (statistiškai 50:50). Jeigu tiek katinas, tiek katė yra trumpaplaukiai, bet neša ilgą plauką, vadoje gali pasirodyti 1-2 ilgaplaukiai kačiukai (statistiškai 25%), dauguma vados kačiukų neš ilgo plauko geną, bet bus trumpaplaukiai (50%), ir dalis kačiukų (25%) bus visiški trumpaplaukiai. Tas pats galioja ir auksinės spalvos genui.
Žinome, kad burmila atsirado netyčia, kai šinšilinio perso katinas pakergė lelijinę burmą 1981 metais Anglijoje. Visi keturi kačiukai gavosi trumpaplaukiai, juodos sidabrinės šešėliuotos spalvos. Tai pirmoji oficiali burmilos veislės vada pasaulyje. Taigi, kodėl dviejų sidabrinių burmilų vadoje kartais gimsta ilgaplaukiai ar auksiniai burmiliukai?
Auksinė spalva, iš esmės, yra visose katėse, neturinčiose sidabrinio – inhibitoriaus – geno. Vadinasi, burma taip pat yra auksinė, tiesiog dėl kitų genų poveikio ji yra vienspalvė (tą patį galima pasakyti apie britukus, rusų mėlynąsias, kornvalio reksus ar paprastas juodas namines ir kitas kates). Taip pat, manoma, kad sidabriniai šinšiliniai persai aukso geną gavo iš kitų spalvų persų, naudotų tipo pagerinimui, todėl auksinių šinšilinių persų pasitaiko gana dažnai. Taigi, burmila turi visas galimybes nešioti auksinės spalvos geną, niekam to nežinant, kol vadoje nepasirodo auksiniai kačiukai (kačių sidabro ir aukso genų testų dar nėra, tačiau 2014 metais skirtos lėšos ir pajėgos šių genų nustatymui ir DNR testo sukūrimui, tad greitu laiku turėtų atsirasti galimybė testuoti savo kates).
Ilgą plauką burmilos gauna iš šinšilinio perso, todėl ilgaplaukiai kačiukai yra gana dažni pirminėse naujos burmilos linijos kurimo stadijose. Retas veisėjas testuoja visas savo kates dėl šio sveikatai įtakos nedarančio geno, tad vadose kartais „išlenda“ ir ilgaplaukiai kačiukai.
Kaip jau supratote, būtent burmilos protėviai yra atsakingi už tai, kad burmilų vadose retai pasirodo auksiniai ar ilgaplaukiai kačiukai, o dar rečiau - auksiniai ilgaplaukiai burmiliukai. Šios burmilų atmainos būtų žinomos ir matomos dažniau, jei visos katininkų organizacijos vienodai pripažintų jų egzistavimą ir papildytų burmilos standartus. Tačiau taip nėra. Pavyzdžiui, Australijoje ir Amerikos CFA organizacijoje pripažįstamos tik trumpaplaukė ir ilgaplaukės sidabrinės burmilos, geriausiai žinoma Europos katininkų organizacija FIFe pripažįsta tik trumpaplaukes sidabrines ir auksines burmilas. Bet jos gimsta, pasitaiko, ir veisėjai stengiasi, kad visos atmainos būtų vienodai pripažintos, nes tai natūralu pagal veisimo programą.
Žemiau parodyta Lietuvoje gimusi ir Maskvoje, Rusijoje, gyvenanti ilgaplaukė sidabrinė burmila, turinti tarptautinio čempiono titulą pagal WCF sistemą (kuri pripažįsta ilgaplaukes ir auksines burmilas), IC Dawn Dotty Felis City.
Auksinė poplaukio spalva ir ilgas plaukas yra recesyviniai požymiai. Tai reiškia, kad ilgaplaukį katiną sukergus su trumpaplauke kate visi kačiukai bus trumpaplaukiai. Jeigu trumpaplaukės katės kažkuris prosenelis buvo ilgaplaukis, yra tikimybė, kad tokia katė neša ilgo plauko geną, nors ir yra trumpaplaukė. Tokiu atveju, sukergus su ilgaplaukiu katinu gaunasi dalis kačiukų ilgaplaukių, o dalis trumpaplaukių (statistiškai 50:50). Jeigu tiek katinas, tiek katė yra trumpaplaukiai, bet neša ilgą plauką, vadoje gali pasirodyti 1-2 ilgaplaukiai kačiukai (statistiškai 25%), dauguma vados kačiukų neš ilgo plauko geną, bet bus trumpaplaukiai (50%), ir dalis kačiukų (25%) bus visiški trumpaplaukiai. Tas pats galioja ir auksinės spalvos genui.
Žinome, kad burmila atsirado netyčia, kai šinšilinio perso katinas pakergė lelijinę burmą 1981 metais Anglijoje. Visi keturi kačiukai gavosi trumpaplaukiai, juodos sidabrinės šešėliuotos spalvos. Tai pirmoji oficiali burmilos veislės vada pasaulyje. Taigi, kodėl dviejų sidabrinių burmilų vadoje kartais gimsta ilgaplaukiai ar auksiniai burmiliukai?
Auksinė spalva, iš esmės, yra visose katėse, neturinčiose sidabrinio – inhibitoriaus – geno. Vadinasi, burma taip pat yra auksinė, tiesiog dėl kitų genų poveikio ji yra vienspalvė (tą patį galima pasakyti apie britukus, rusų mėlynąsias, kornvalio reksus ar paprastas juodas namines ir kitas kates). Taip pat, manoma, kad sidabriniai šinšiliniai persai aukso geną gavo iš kitų spalvų persų, naudotų tipo pagerinimui, todėl auksinių šinšilinių persų pasitaiko gana dažnai. Taigi, burmila turi visas galimybes nešioti auksinės spalvos geną, niekam to nežinant, kol vadoje nepasirodo auksiniai kačiukai (kačių sidabro ir aukso genų testų dar nėra, tačiau 2014 metais skirtos lėšos ir pajėgos šių genų nustatymui ir DNR testo sukūrimui, tad greitu laiku turėtų atsirasti galimybė testuoti savo kates).
Ilgą plauką burmilos gauna iš šinšilinio perso, todėl ilgaplaukiai kačiukai yra gana dažni pirminėse naujos burmilos linijos kurimo stadijose. Retas veisėjas testuoja visas savo kates dėl šio sveikatai įtakos nedarančio geno, tad vadose kartais „išlenda“ ir ilgaplaukiai kačiukai.
Kaip jau supratote, būtent burmilos protėviai yra atsakingi už tai, kad burmilų vadose retai pasirodo auksiniai ar ilgaplaukiai kačiukai, o dar rečiau - auksiniai ilgaplaukiai burmiliukai. Šios burmilų atmainos būtų žinomos ir matomos dažniau, jei visos katininkų organizacijos vienodai pripažintų jų egzistavimą ir papildytų burmilos standartus. Tačiau taip nėra. Pavyzdžiui, Australijoje ir Amerikos CFA organizacijoje pripažįstamos tik trumpaplaukė ir ilgaplaukės sidabrinės burmilos, geriausiai žinoma Europos katininkų organizacija FIFe pripažįsta tik trumpaplaukes sidabrines ir auksines burmilas. Bet jos gimsta, pasitaiko, ir veisėjai stengiasi, kad visos atmainos būtų vienodai pripažintos, nes tai natūralu pagal veisimo programą.
Žemiau parodyta Lietuvoje gimusi ir Maskvoje, Rusijoje, gyvenanti ilgaplaukė sidabrinė burmila, turinti tarptautinio čempiono titulą pagal WCF sistemą (kuri pripažįsta ilgaplaukes ir auksines burmilas), IC Dawn Dotty Felis City.